Sodybos etninės architektūros samprata kaimo turizmo kontekste

kaimo turizmo sodybaŽiemgalos regionas, esantis Šiaurės Lietuvoje išsiskiria specifiniais kaimo sodybos architektūros bruožais. Iki pat 19 amžiaus pabaigos – 20 a. pradžios jame kaip ir likusioje Lietuvos dalyje buvo statomi mediniai namai, tačiau jau pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, o ypač tarpukario metais pradėti  statyti moliniai  ir mūriniai namai.    Susidariusi bei paplitusi čia bei kituose Lietuvos regionuose gatvinių kaimų ir sodybų struktūra išliko savita tik šiam kraštui, kuri liudija apie minimo regiono žmonių puoselėjamas tradicijas, buitį bei kultūrą. Todėl nenuostabu,  kad ir šiandien esančios šiame krašte kaimo turizmo sodybos kaip mažosios architektūros šedevrai liudija mums apie neužgesusį bei  propaguojamą ryšį tarp praeities ir dabartinio modernumo.

Ko gero, slenkant  ne vienieriems dešimtmečiams dažnai iškildavo klausimas, ar bendra tradicinė etninė architektūra vis dar išlieka puoselėjama vertybe ?  Viskas priklauso nuo vyraujančio laiko ir erdvės padiktuotų gyvenimo tendencijų, kadangi būdavo laikotarpių,  kuomet visuomenė tarsi nusigręždavo nuo tradicinių vertybių ir bandydavo ieškoti naujų išraiškos formų, jas pritaikyti tiek mene, tiek architektūroje, pagaliau propaguoti visa tai buityje. Tačiau šiandien turėtume sakyti, kad tradicija, kad ir kokia ji bebūtų, yra kokybės standartas, tai yra visa tai  kas buvo sukurta ir išpuoselėta per amžius, todėl etniškumo kaip išraiškos formos taikymas kaimo sodybos architektūroje nėra kažkokia atgyvena, o mūsų turimo paveldo gyvastis.

Šiuolaikinės tendencijos aiškiai išreiškia grįžimą prie to kas jau yra sukurta ir išpuoselėta, grįžimą prie archaikos, belieka tik šiuolaikiškai pateikti panaudojant senovinius etnokultūrinius elementus.  Pripažįstama, kad mediniai namai yra kone ekologiškiausi ir sveikiausi žmonių gyvenamajai aplinkai, todėl sodybos kaimuose siekiant plėtoti agroturizmą ir  statomos pasitelkiant medį. Medinė etninė architektūra, jos pagrindu naujam gyvenimui prikeliami ar naujai statomi namai ir yra šiuolaikiško vystomo kaimo turizmo bruožas. Sodybų savininkai prieš pradedami kaimo turizmo verslą turėtų į tai atkreipti dėmesį, juo labiau,  kad vyraujančios aplinkos ir kaimiškosios architektūros tinkamas suderinamumas, išreikštų etnokultūrinių formų pateikimas taptų patrauklus akiai kiekvienam besilankančiajam pas juos svečiui.

Lietuvių etninė  architektūra visada buvo ir, ko gero, yra vis dar suvokiama sodybos kontekste. Sodyba žmonių sąmonėje per amžius išliko pagrindine šeimos kaip visuomenės pagrindo gyvenamąja vieta, nusistovėjusiu ūkio vienetu.Sodybą sudaro darni joje esančių pastatų, kiemo erdvių, želdinių bendra visuma, kuri atspindi vienokio ar kitokio (priklausomai nuo vietos) regiono kultūrinę specifiką, vyraujančią aplinką ir gyvensenos ypatumus.

Nūdienos etninės architektūros atgimimas įrengiant, statant arba rekonstruojant naujai sodybas taps svarbiu impulsu ateities kartoms, kurioms ryšys tarp praeities ir jų gyvenamo laiko išliks, tikėkimės, vis dar aktualus.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

You may use these HTML tags and attributes: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <strike> <strong>