Paskolos – ne tik privatiems klientams, bet ir pramonės įmonėms

paskolos imonemsNors paskolas, kaip manė daugelis, dažniau ima privatūs asmenys, šiandien ryškėja kita tendencija – įmonės, norėdamos vystyti veiklą ir investuoti, vis dažniau kreipiasi į šalies ir užsienio bankus bei prašo paskolos, kad galėtų finansuoti plėtrą. Verslo subjektų poreikis skolintis nuolat auga, kaip pastebi finansų ekspertai. Rezultatai šių įmonių naudai taip pat yra palankūs – daugelis besikreipiančiųjų į bankus sulaukė teigiamos reakcijos ir atsakymo. Beje, šie duomenys yra ne iš piršto laužti: šių metų pirmojoje pusėje Lietuvos bankas užsakė apklausą, kurioje apklausta nemažai šalies įmonių – tarp apklausos dalyvių nebuvo tik finansų sektoriaus atstovų.

Šiandien savomis lėšomis įmonės finansuoja 60 proc. ir daugiau veiklos, tačiau pastebima, kad daugėja bendrovių, kurios artimoje ateityje ketina imti kreditus iš bankų ar kredito įstaigų. Kiek daugiau nei 25 proc. apklaustųjų įmonių ketina pirmą kartą ar pakartotinai paimti paskolą, padidinti finansinius įsipareigojimus. Savo ruožtu bankai nemato jokios priežasties stabiliai ir pelningai veikiančioms įmonėms nesuteikti paskolų, ypač jei jos turi užstatą ir kitų garantijų.

Šiais metais veiklą plėsti planavo apie 37 procentus visų apklaustųjų įmonių. Skolintomis lėšomis planuota padengti vos apie 10 proc. bendrosios sumos, reikalingos plėtrai. Vadinasi, įmonės ir pačios pajėgios plėstis, o iki galutinės sumos joms trūksta tik nedidelio bankų indėlio.

Tačiau bankų suteikiamas paskolas renkasi anaiptol ne visi įmonių vadovai. Kai kuriuos jų patraukia išperkamoji nuoma ar taip vadinamasis faktoringas (daugiau negu ketvirtadalis apklausoje dalyvavusių įmonių), kai kurios įmonės (irgi panašiai apie ketvirtadalį) renkasi sąskaitos pereikvojimą ar kredito liniją.

Su kreditų įstaigomis glaudžiai susisieti nebijo pramonės įmonės, kurios, kaip pastebima, ir skolinasi aktyviausiai, lyginant su kitą veiklą vystančiais verslo subjektais. Apklausoje buvo laukelis, kuriame klausta, kam įmonės skolinasi pinigų. Daugiau nei 40 proc. apklausos dalyvių atsakė, kad už skolintuosius pinigus ketina įsigyti naujų įrengimų, mašinų, transporto ar lėšas skirti senųjų remontui. Lygiai trečdalis įmonių (33,4 proc.) pasiskolintus pinigus ketina investuoti į žaliavų ir medžiagų, skirtų gamybai, įsigijimą. Maža dalis (kiek daugiau negu 12 procentų) apklaustųjų įmonių atstovų ketina plėsti savo infrastruktūrą, tai yra statyti pastatus ir inžinerinius statinius, lėšas panaudoti statyboms, rekonstrukcijai, nuomai ir patalpų įsigijimui. Taigi investicijos labiau susijusios su tiesiogine verslo plėtra, kuri gali atnešti ir tiesioginę finansinę naudą.

Apklausoje buvo klausima ir apie ankstesnes paskolas ir turėtus įsipareigojimus. 2013 metų antrojoje pusėje maždaug kas penktos įmonės atstovas apsilankė kredito įstaigose norėdamas sudaryti naują skolinimosi sutartį ar pakeisti tuo metu galiojančios sutarties sąlygas. Ne pernelyg radikaliai nusiteikę bankai buvo ir pernai: jie buvo linkę patenkinti beveik 75 proc. visų gautų prašymų ir paskolinti tokias sumas, kurių prašė verslo subjektai. Įmonės bankų paskolų teikimo sąlygas įvertino gana palankiai ir pažymėjo, kad kaip ir anksčiau, taip ir dabar turi analogiškai tokias pat palankias sąlygas tiek naujai skolintis, tiek ir keisti jau galiojančių sutarčių sąlygas.

Į bankus kreiptis skatina įsipareigojimų laikymasis ir sklandi paskolų verslo klientams teikimo tvarka. To, kad teikiamos paskolos sukeltų kažkokių didesnių sunkumų, neminėjo nė vienos įmonės atstovai, dalyvavę apklausoje. Didžiausi jų įmonėms iškilę sunkumai buvo kvalifikuoto personalo trūkumas ir nuolat augančios mokestinės prievolės. Mažiausia sunkumų sukėlė verslo finansavimo šaltiniai, didėjančios gamybinės sąnaudos bei partnerių įsiskolinimai. Taigi verslo ir finansų sektorius mūsų šalyje glaudžiai bendradarbiauja ir talkina vienas kitam siekiant tikslų bei didinant uždirbamą pelną.