Rašyti laišką Englishlatviešu

Parkai

Alytaus miesto parkas

Geometrinio išplanavimo Alytaus miesto parkas įkurtas 1931 m. pagal inžinieriaus Stasio Taškūno projektą nedideliame 5 ha ploto brandžiame pušyne. Parko kompozicinį centrą sudaro gana didelė, apvalios formos apie 50 m skersmens aikštelė su fontanu ir rožynu, nuo kurio spinduliais atsišakoja takai, vedantys link parko pakraščių. Aikštelės pakraščiuose, paprastųjų alyvų prieglobstyje įrengtos jaukios poilsio aikštelės. Pokario metais parke gana ilgai buvo populiari... Daugiau »

Anykščių regioninis parkas

Anykščių regioninis parkas įsteigtas vertingiausiems Anykščių krašto gamtiniams ir kultūriniams kompleksams bei objektams išsaugoti. Garsus jis A. Baranausko aprašytuoju Anykščių šileliu, pasižymi kultūros paveldo, susijusio su Lietuvos literatūros klasikų gyvenimu, savitumu ir gausa.   Svarbiausios gamtos vertybės: Vaizdingi Šventosios ir į ją įtekančių Elmės, Variaus, Marčiupio, Šlavės ir kitų upelių slėniai su... Daugiau »

Asvejos regioninis parkas

Asvejos regioniniame parke saugomas Asvejos ežeryno kraštovaizdis. Čia unikali ledyno tirpsmo vandenų išgraužtų dubaklonių sankirta su stačiašlaičiais giliais ežerais, kurių parke daugiau kaip 30. Žmogaus veiklos beveik nepaliestos pelkės užima apie 8% regioninio parko teritorijos.   Svarbiausios gamtos vertybės. Didžiausi ir įdomiausi ežerai – Asvejos ežeras, besitęsiantis 22 km, kiek mažesni, bet ne mažiau vertingi Baluošų, Beržos,... Daugiau »

Aukštadvario regioninis parkas

Vaizdingi ežerai, apsupti šimtamečių šilų, nuo seno traukia lankytojus.   Svarbiausios gamtos vertybės. Mergiškių – Aukštadvario kalvyno miškingas kraštovaizdis su Gedanonių kalnu (aukščiausia Dzūkų aukštumos vieta), Verknės ir Strėvos upių ištakos ir raiškūs slėniai, dubakloniuose tyvuliuojantys skaidrūs ežerai (jų parke apie 80), Lietuvos duobių ,,karalienė“ – 40 m gylio Velnio duobė,... Daugiau »

Aukštaitijos nacionalinis parkas

 Aukštaitijos nacionalinis parkas – pirmasis Lietuvos nacionalinis parkas garsus puikiais švariais ežerais, sujungtais vaizdingomis protakomis, etnografiniais kaimais, pasižymintis raiškiomis žemės paviršiaus formomis, miškų gausa. Jame saugoma unikali trijų kraštovaizdžio sričių sandūroje esanti Žeimenos aukštupio ekosistema, Ažvinčių sengirė ir Balčio ežero ekosistema. Nacionaliniame parke gausu ežerų (126 ežerai).... Daugiau »

Aukštosios Fredos dvaro parkas

Iki XVII a. antros pusės Aukštosios Fredos žemės priklausė Lietuvos didikams Pacams. LDK kancleris Kristupas Zigmantas Pacas atsidėkodamas jas padovanojo italų architektui Dž. B. Fredianiui ( L. Fredui ), suprojektavusiam Pacų statomą Pažaislio vienuolyną. Čia buvo įkurtas nedidelis dvaras, su laiku, pagerbiant šeimininkus, pradėtas vadinti Aukštosios Fredos dvaru. XVIII a. šį dvarą nupirko žemaičių bajorai Godlevskiai. Jie čia pastatė puošnius dviejų aukštų klasicistinio... Daugiau »

Avižienių dvaro parkas

   Tai buvusio Avižienių dvaro parkas. Bendras parko plotas – 4,8 ha, 0,4 ha, apaugęs medžiais. Parke išlikęs gyvenamasis namas, kumetynas, ūkinis pastatas su rūsiu. Tvartas, statytas 1879 m., bravoras, rūsys. Auga 22 medžių ir krūmų rūšys: klevai, liepos, ąžuolai, alyvos ir kt. 9 iš jų 9 – introdukuotos. Daugiau »

Ąžuolyno parkas

Kauno Ąžuolyno parkas – tai Nemuno ir Neries santakoje anksčiau augusių ąžuolynų likučiai. Kauno ąžuolynai kažkada jungėsi su Varluvos, Karmėlavos, Rumšiškių ir Kaišiadorių giriomis. XIV-XVI a. jie buvo intensyviai kertami. XVIII a. dvarininkai Godlevskiai pardavė kirtimui ąžuolyną tarp Kauno ir Garliavos. Plečiantis miestui ąžuolynai išliko tik Žaliakalnyje ir Šančiuose. Pietinė ąžuolyno... Daugiau »

Bačkonių parkas

   Parko kūrimo darbams vadovavo italų sodininkas, sukūręs ir antrą panašų parką Abromiškėse (Elektrėnų savivaldybės teritorija). Parkas peizažinis, įsikūręs kalvotoje vietoje, išsidėstęs trijose terasose. Viršutinėje terasoje buvo palivarko sodyba. Vidurinėje terasoje iškastas tvenkinys, per kurį teka Kalpė. Į vakarus nuo vidurinės terasos prasideda miško parkas, jo pakraštyje... Daugiau »

Belvederio dvaro parkas

XIX a. Seredžiaus apylinkės priklausė Tiškevičiams. 1820 m. dalį dvarų apie Seredžių iš Tiškevičių nupirko K. Burba. Jo rūpesčiu apie 1830 m. dešiniajame Nemuno krante, ant šlaito šalia Seredžiaus, labai gražioje vietoje su puikiu vaizdu į Nemuną, buvo pastatyti prabangūs dviejų aukštų rūmai su apžvalgos bokštu (belvederiu). Spėjama, kad rūmų projektą XIX a. pirmoje pusėje... Daugiau »

Įrašykite naują objektą »

Puslapiai: 1 | 2 | 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8

Šio mėnesio lankomiausi

Apklausa

Kokia dvaro sodyba Jums labiausiai patinka?










Apklausos rezultatai »

Apklausų archyvas »

Naujienų prenumerata