Rašyti laišką Englishlatviešu
Pėsčiomis per senąją Tauragę

Pėsčiomis per senąją Tauragę

Pažintinis maršrutas 

Pėsčiomis per senąją Tauragę  

Lietuvos pietvakariuose, ant Jūros upės kranto, prie Karaliaučiaus – Rygos kelio, jau kelis šimtmečius  gyvuoja miestas, mūsų sentėvių gražiai pavadintas – TAURAGĖ.  

Tauragės vardas sudėtas iš dviejų žodžių tauras ir ragas. Rašytiniuose šaltiniuose Tauragė minima tik 16 a. pr., bet miesto įkūrimas siekia ankstesnius laikus. Istorijos vingiuose Tauragė atsidūrė dviejų skirtingų etninių, religinių, politinių pasaulių terpėje. Kartais šis kraštas turėjo būti siena, skiriančia šiuos pasaulius, o kartais juos jungiančiu tiltu. Dėl to, tarsi pušelė prie didelio tako, Tauragė įgijo tik jai būdingą charakterį ir savitą, nepakartojamą atspalvį. Pažintį su Taurage pradėsime nuo ,, Tauragės pilies “. Pilis – tarsi mūsų miesto vizitinė kortelė. Tai 19 a. vidurio architektūrinis ansamblis, pastatytas carinės Rusijos muitinės poreikiams, nors tarp romantikų vis dar sklando įvairios legendos apie paslaptingus pilies tunelius ir požemius. Pilis buvo statoma etapais.

 1844 – 1847 m. pastatomas dviejų aukštų mūrinis etapinis pastatas pasienio areštuotiems. 1852 m. pastatas aptveriamas mūro tvora ir kieme pastatyti ūkinės paskirties pastatai. Tvarkant pastatus atsirado kampiniai bokštai, šaudymo angos. Taip pastatams suteiktas ,, romantinis “ renesansinės pilies charakteris. Pilyje veikia Tauragės krašto muziejus ,, Santaka “. Muziejus kaupia, saugo, tyrinėja krašto istorines kultūros vertybes. Veikia 3 skyriai – istorijos, etnografijos, gamtos, gausu tautodailės dirbinių. Šiuo metu sukaupta virš 8000 eksponatų. Viename iš pilies bokštų atidaryta fotografijos meno galerija.

 Trumpai susipažinę su Tauragės krašto istorija, senuoju plentu leisimės žemyn Jūros upės link. Šone matysime Kultūros namus, anksčiau buvusius Šaulių namus, bei paminklą, skirtą V. Putvinskio atminimui. Kelionę tęsime besigrožėdami Jūros krantine. Pamatysime tauragiškių tautodailininkų 1976 m. sukurtą skulptūrų ansamblį. Ansamblio akcentas – vasaros lauko estrada su menininkų pasakų motyvais sukurtomis kulptūromis.

Palikę vasaros estradą, aukštu Jūros krantu grįžtame į miesto centrą. Prieš mus išnyra Švč. Trejybės bažnyčios bokštas. Bažnyčia mūrinė, kryžminio plano su aštuonsieniu bokštu, turi romantizmo ir klasicizmo architektūros bruožų. Viduje puikus vargonų prospektas. Apsilankę bažnyčioje, sukame į Prezidento gatvę. Kiek paėję prieisime laidojimo namus. Čia stovėjo 1925 m. statyta metodistų bažnyčia. Už keletos namų aplankysime 1944 – 1955 m. buvusią NKVD būstinę, kur buvo tardomi, kankinami žmonės. Neretai aukos buvo užkasamos gyvenamojo namo kieme. 1993 m. buvusiame kančių namo kieme buvo atidengtas paminklas. Čia yra įkurtas tremtiesir kančių muziejus. Prezidento gatvę kerta Vytauto gatvė. Šių gatvių susikirtime, nedideliame skverelyje stovi 1990 m. atstatytas V. Kudirkos atminimui skirtas paminklas. Šioje vietoje vyksta įvairūs renginiai, šventiniai minėjimai.

Šalia stovi evangelikų liuteronų Martyno Mažvydo bažnyčia, statyta 1843 m. 1987 m. prie centrinio bažnyčios įėjimo, į esančias nišas buvo patalpintos kalto vario Martyno Mažvydo ir Martyno Liuterio skulptūros, kurių autorius – tauragiškis tautodailininkas Antanas Bagdonas. Toliau paėję Vytauto gatve, prieisime Dariaus ir Girėno gatvę. Čia stovi 1935 m. statytas architektų A. Funko ir M. Songailos projektuotas bankas. Pastato architektūroje jaučiamos neoklasicistinės tendencijos. Tai vienas iš žymiausių tarpukario metų pastatas. Šioje vietoje ir baigiame trumpą pažintį su Taurage. 

Šio mėnesio lankomiausi

Apklausa

Kokia dvaro sodyba Jums labiausiai patinka?










Apklausos rezultatai »

Apklausų archyvas »

Naujienų prenumerata