Apie mus

Dvarai, pilys, rūmai (173)

Piliakalniai (81)

Vienuolynai, bažnyčios (107)

Parkai (71)

Žydų paveldas (32)

Pramonės paveldas (40)

Nykstantis paveldas (56)

Kulinarinis paveldas (23)

Marijampolės apskritis

Panevėžio apskritis

Šiaulių apskritis

Tauragės apskritis

Jūros upe ( 1 dienos maršrutas)

Jūros upe ( 5 dienų maršrutas)

Dviračiais

Pėsčiomis per senąją Tauragę

Jūros upe ( 5 dienų maršrutas)

PLAUKIMO MARŠRUTAS JŪROS UPE

Maršruto ilgis – 120 km.,

Kelionės trukmė – 5 dienos

Jūros upės maršruto schema

Turistai keliaujantys Jūra susipažysta su šios upės pakrantėse iškilusiais piliakalniais - kovų su kryžiuočiais liudininkais, grožisi kraštovaizdžiu, pamato daug įdomių ir lankytinų vietų.

Jūra - viena didesnių pietvakarių Žemaitijos upių. Tai dešinysis Nemuno intakas, tekantis nuo žemaičių aukštumos, 20 km. už Rietavo, jos ilgis 177km.

Jūros baseine nėra ežerų, čia iškrinta daugiau kritulių nei Respublikos vidurkis ir blogas dirvožemio pralaidumas vandeniui. Smarkūs potvyniai Jūrai būdingi ne tik per pavasario polaidį, bet ir vasarą po didesnių liūčių. Jūros aukštupys ir vidurio nuotekis nėra didelis, tačiau akmenuotos rėvos, išgriautų užtvankų slenksčiai pagyvina kelionę ir patenkina aštrių pojūčių mėgėjus.

Didesnė dalis maršruto eina Pagramančio regiono parko teritorija. Jūros pakrantėse įrengtos stovyklavietės suteiks malonumą ir palengvins turisto kasdienybę.

Jūros upės vidutinis vagos plotis 15-20 m., gylis 0,5-1,5 m., vidutinis nuolydis apie 1,6m/km. Krantai siekia 1-5 m. aukščio, viduryje atodangų aukštis iki 25m.

Kelionę galima pradėti nuo autostrados Vilnius – Klaipėda, iki Tauragės 99 km. Verta aplankyti Lembo kaime esantį kalbininko, kunigo, profesoriaus K.Jauniaus memorialinį muziejų. Plaukdami pasieksime Jūros intaką – Aitrą, iki Tauragės 88,2 km. Paragaudžio kaime galima sustoti ir aplankyti Paragaudžio pilkapyną, esantį miškelyje šalia Jūros. Palikusi Paragaudį, Jūra ramiai vingiuodama atplukdins prie Kvėdarnos-Švėkšnos plento.

Iki Kvėdarnos - 2 km. Miestelyje prieš bažnyčią stovi 1930 m. pastatytas paminklas, skirtas Vytauto Didžiojo 500-osioms metinėms. Kitapus Jūros- Pajūralis. Iki Tauragės – 82 km. Kairiajame Jūros krante, už 2 km. yra Padievaičio kaimo piliakalnis. Jo papėdėje guli didelis akmuo, vadinamas “Velnio sostu“.

Praplaukus dar apie 2 km. iš kairės įteka Vėžaus upelis. Jūra priartėja prie Vizdžiaugų kaimo, garsaus ąžuolais - gamtos paminklais.

67 km. iki Tauragės iš kairės įteka Lokysta. Praplaukus apie 2,5 km. kairiame krante - Keberkščių mitologinis akmuo. Praplaukus apie 2 km. dešinėje stūkso nedidelis Lileikėnų piliakalnis, dar už 1km. Pakisio piliakalnis. Kairiajame krante įsikūręs Pajūrio miestelis. Čia galime aplankyti švč. Trejybės bažnyčią, pastatytą 1830m. Yra išlikę Pajūrio dvaro pastatai, parkas, Pajūrio ąžuolas, tuopa. Tai puiki vieta sustojimui bei atokvėpio minutei, veikia medicinos punktas. Ties Pajūriu upę kerta Šilalės-Šilutės kelias ( 58 km. iki Tauragės ) .

Už 5 km. dešinėje - Dapkiškės piliakalnis, įsikūręs aukštame Jūros krante. Prieš Dapkiškes į upės kilpą įsispraudęs Gulbiškės kaimas. Už 2 km.- Žvingių miestelis, dar už 2 km. prasideda Balskų tvenkinio patvanka. Joje už 1 km. kairėje stūkso du Vilkų Lauko kaimo piliakalniai: Veringa ir Kuplė.

Už 2 km. kairėje rasite šaltinį „Virduliukas“ (Kamsčių kaime). O štai už 3 km. kairėje ir Didkiemis. Didkiemyje būtinai aplankykime šv. Angelų Sargų bažnyčią, pastatyta 1896m. Tai architektūrinis paminklas.

Likus 36,2 km. iki Tauragės – Balskų užtvanka. Pagal dydį tai 10-asis tvenkinys Lietuvoje. Iškart už Balskų užtvankos pajusime staigius posūkius ir sraunų upės vandenį. Iki Akmenos intako 7,1 km. Netrukus užtvankos dešiniajame krante pamatysime įspūdingą Genių atodangą. Tolimesnę kelionę gali sutrukdyti keletas brastų, per kurias, esant vandens stygiui, tenka traukti valtis, tačiau tai atperka tolimesnis upės sraunus vanduo. Nuplaukus 7,1 km. Nuo užtvankos, mus pasitinka vienas didžiausių Jūros intakų – Akmenos upė. Nuo čia Jūra padvigubėja, suteikdama ramumo įspūdį, tačiau neilgam.

Tauragę pasieksime tik už 29,1 km. Nuo Akmenos santakos, už 0,4 km. Jūros krantus jungia Genių – Ringių lieptas („beždžionių tiltas“). Už kilometro laukia kliūtis, tai apleistas gelžbetoninis Gudlaukio – Ringių tiltas, per kurį teks perkelti valtis, prieš jį pakabinamas lieptas. Jūros kairiajame krante - Ringių kaimas. Vietovė minima nuo 1395m. kryžiuočių žvalgų pranešimuose, čia buvęs III-Va. kapinynas. Kiek paplaukus į Jūrą įteka kairysis Jūros intakas - Ringės upelis.Čia upė priartėja prie Tauragės – Šilalės plento. Nuo Ringės santakos paplaukus vos 0,4 km. yra stovyklavietė, čia galima rengti stovyklą nakčiai. Tarpukario metais iš čia buvo plukdoma mediena į Tauragę ir Ragainę. Šiandien tai mėgiama tauragiškių poilsiavietė (Tauragėje dar vadinama“13-tu kilometru“).

Už 2,8 km. priplaukiame Sungailiškių gyvenvietę, rašytiniuose šaltiniuose minimą nuo XVII a. Už 1,9 km. Šaukėnų kaimas, įsikūręs kairiajame krante. Nors vietovė rašytiniuose šaltiniuose minima nuo 1571m., turtingas II-IV a. kapinynas ištirtas 1981 – 1983 m. Už 1,5 km. priplaukiame Šaukėnų – Matiškių brastą. Jūros dešiniajame krante stūkso Matiškių piliakalnis. Šiame gražiame gamtos kampelyje galima rengti stovyklą.

Už 1,2 km. Jūros krantus jungia Šaukėnų – Jocių lieptas (“beždžionių tiltas“). Netrukus prasidės didžiulė, įspūdinga Reksčių kilpa, kuri tęsiasi 5 km. Reksčių kilpoje įteka dešinysis Jūros intakas Alanga su įspūdinga atodanga.

Už 2 km. kairiajame krante - Rekstukų kaimo kapinės (knygnešio A. Pakutinsko ir kiti kapai). Nuplaukę apie 1,8 km. dešiniajame krante pamatysime Vitkaičių atodangą. Už 400 metrų kairiajame krante paminklas Reksčių bei Rekstukų partizanams ir tremtiniams. Nuplaukus apie 400 -500 metrų Jūra suka į dešinę kur išnyra įspūdinga Rekstukų atodanga.

Praplaukus Rekstukų atodangą už 300 metrų įteka kairysis Jūros intakas - Šunijos upelis. Iki Tauragės lieka vos 10,3 km. Upės srovė lėtėja. Pasiekę Dapkiškių gyvenvietę, už 2,5 km. priplauksime Dapkiškių kilpą bei Dapkiškių piliakalnį dešiniajame upės krante. Šalia piliakalnio įteka Daubos dešinysis Jūros intakas. Tai puiki vieta poilsiui ir stovyklavietės rengimui. Toliau plaukiant kartas nuo karto pamatome Tauragės televizijos bokštą. Jūra stipriai išplatėja. Priplaukiame prie Tauragės užtvankos.

Ant užtvankos stovi pastatas, kur nuo 1935m. iki 1960m. veikė hidroelektrinė. Dabar čia kviečia kavinė – viešbutis „Banga“. Tauragėje galima aplankyti nemažai kultūros – istorijos paminklų, muziejų ,,Santaka “, įsikūrusį Pilies bokšte. Tauragėje galima pavalgyti, pailsėti po tolimo žygio. Norint toliau tęsti kelionę Jūros upe, valtis būtina persinešti per užtvanką. Iki Jūros santakos su Nemunu lieka 41 km. Praplaukus apie 500 metrų nuo užtvankos, ir išlipę kairiajame krante, vasaros estradoje pasigrožėkime liaudies meistrų skulptūrų ansambliu bei natūralia gamta. Besibaigiant Tauragės miesto riboms praplaukiame Tauragės dvarvietę, parką, tai dabartinė Taurų (buvusio karinio miestelio) teritorija. Paplaukus dar apie puskilometrį praplaukiame metalinį geležinkelio tiltą.

Už 6,8 km. priplaukiame kairįjį Jūros upės intaką Šešuvį. Iki Nemuno lieka 34,2 km. Dar nuplaukus 1,9 km iš dešinės sutinkame Ežeruonos upelį. Mus pasitiks Dauglaukio, Kuisių gyvenvietės, kuriose nemaža įdomių vietų. Praplaukus Oplankio kaimą prieš Kriokiškių gyvenvietę, Barzūnų kaime, įrengta stovyklavietė, kur galima sustoti nakvynei.

Iki Nemuno lieka apie 20 km. Toliau sutinkame Jurbarko – Mikytų plento tiltą ir šalia esančią Mociškių gyvenvietę.

Iki Nemuno lieka 10,4 km. Nepasiekus Nemuno dešiniajame krante, ties Šereiklaukio gyvenviete yra stovyklavietė, kur galima baigti žygį arba tęsti toliau ir plaukti Nemunu.